KET, policija, korupcija

Atsitiko nedidelė automobilių avarija. Pasitaiko. Netgi, sakyčiau, tai yra “statistiškai normalus reiškinys”. Bet įvykiai po avarijos dėliojasi gana keistai. Apie tai ir noriu parašyti. Beje, pastebėkime, “dėliojasi” parašiau esamuoju laiku. Istorija dar nesibaigė.

Trumpai
Tiems, kas neturi laiko ir (ar) noro skaityti ilgus tekstus, trumpai išdėstysiu esmę. Jei tema pasirodys neįdomi – sutaupysite laiko, nereikės skaityti toliau.

Taigi, kas įvyko? O įvyko štai kas: važiavau Bistryčios gatve (Vilnius, Antakalnis). Įvažiavau į zoną, kurioje galioja KET ženklas 206. Pridedu ženklo nuotrauką, iš karto atpažinsite.

206 Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu (Siauras kelio ruožas, kuriuo važiuodamas vairuotojas turi pirmenybę prieš artėjantį priešpriešinį transportą)

Tuo metu į šią gatvės atkarpą priešpriešiais įvažiavo kitas vairuotojas, prasilenkėme nesėkmingai, dužo veidrodžiai. Atrodo, viskas aišku: turėjau pirmumo teisę. Bet atvykusios policijos pareigūnės išaiškino, jog “abu kalti”.

Po to oficialiai kreipiausi į Kelių policiją, prašydamas išaiškinimo, atsakymas buvo “kieno nors kaltės įrodymui neužtenka duomenų”.

Duomenų nėra, nes… nėra. Išliko tik mano skambučio (kviečiau policijos ekipažą) informacija. Atrodo gana keistai, ar ne?

Jei susidomėjote – žemiau rasite “Istoriją detaliai”, “Įvykio aplinka ir kitos faktinės aplinkybės”, įskaitant “Prielaidas ir skaičiavimus” bei “Korupcija – nekorupcija”.

Istorija detaliai

Vairavau Toyota Yaris, važiavau Vilniuje Bistryčios gatve (iš V. Grybo gatvės pusės link Žolyno gatvės), artėdamas link 23-čio namo. Buvo 2022 09 06, antradienis, maždaug 8:43 ryto. Ta gatvės vieta yra gana siaura, be to, ten įkalnė. Atkarpa, apie kurią rašau, yra iš abiejų galų pažymėta ženklais, nurodančiais vienos eismo krypties prioritetą. Važiavau prioritetine, “juodos rodyklės” kryptimi. Tuo metu priešpriešiais, “raudonos rodyklės” kryptimi, atvažiavo kitas automobilis, “eismo kolega”, nesustojo praleisti mano automobilio ir prasilenkdami automobiliai vienas kitą kliudė veidrodžiais.

205 Priešpriešinio eismo pirmenybė (Įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms)

Kadangi normalus dialogas su “kolega” neįvyko, įregistravau įvykį, iškviečiau policijos ekipažą. Skambučio laikas pagal mano telefoną – 8:47. Registracijos numeris (ROIK) yra užfiksuotas.

9:36 man paskambino policijos atstovas ir paklausė, ar dar nesusitarėme. Atsakiau, kad ne, atstovas atsakė, kad siųs policijos ekipažą.

Maždaug po 20 min ar pusvalandžio po šio skambučio atvyko ekipažas – dvi uniformuotos pareigūnės. Savo automobilį pasistatė gana toli nuo manojo, nuokalnėje, už “kolegos” automobilio. Pasikalbėjo su juo, tada priėjo prie mano automobilio.

Pateikiau savo versiją apie įvykį: važiavau, “kolega” nesustojo praleisti, netilpome.

“Kolega” pateikė savąją: jis sustojo prie ženklo “205”, jokių matomų kliūčių nebuvo, jis įvažiavo į ženklo galiojimo zoną, čia (staiga, dideliu greičiu) atvažiavau aš, nepalikau jam pakankamai vietos ir įvyko susidūrimas.

Pareigūnė man išaiškino, kad “patikrinti faktus galimybių nėra, o jei mano automobilio ženklo galiojimo zonoje nebuvo, tai kolega turėjo teisę važiuoti. O toliau – teisus būtų tas, kuris sustojo praleisti kitą. Kadangi abu nesustojome, tai abu kalti. Jei atsisakome vienas kitam pretenzijų, tai galime skirstytis.” Pretenzijų neturėjau, “kolega” taip pat “suminkštėjo”, atsiprašė už netinkamą toną istorijos pradžioje ir išvažiavo.

Aš dar ilgokai bandžiau su pareigūne aiškintis, kaip čia taip išeina, kad ženklas nustoja galioti, bet gal 10 kartų išgirdau tą pačią istoriją, kad patikrinti neįmanoma, abu nesustojome, abu kalti.

Beje, viso įvykio eigoje jokių mano dokumentų niekas neprašė, jokie protokolai surašyti nebuvo, jokių dokumentų pasirašyti neteko.

Buvau gerokai priblokštas. Ir tik po visko suvokiau, kad neliko jokių užfiksuotų faktų ar įkalčių, tik tai, ką padiktavau telefonu, kai kviečiau policiją – tada nurodžiau įvykio vietą ir padiktavau abiejų automobilių duomenis. Galima spėti, kad įrašas kažkur išliko.

Apie “kolegą” (iš to, ką jis kalbėjo pareigūnėms ir man) žinau tiek, kad jo vairuotas automobilis priklauso ne jam, pasiskolino tik nuvažiuoti į polikliniką, kad jis buvęs pareigūnas (lyg ir ne policijos, kažkokių kitų tarnybų), kažkada netgi patruliavęs kartu su kelių policijos žmonėmis. Šiuo metu serga, patiria skausmus, vartoja vaistus. Skundėsi, kad dėl avarijos vėluoja juos išgerti, todėl jam reikia skubėti namo. Kadangi gyvenu netoliese, pasisiūliau atnešti vandens, bet žmogus atsisakė.

Pareigūnė, man primygtinai pakartotinai prašant dar kartą įvertinti situaciją – juk negali būti, kad kelių eismą reguliuojantis ženklas 206 dėl kažkokių priežasčių nustoja galioti – kažkam skambino “konsultuotis”. Atsakymas visgi liko tas pats.

Įvykio aplinka ir kitos faktinės aplinkybės

Mačiau, kaip “kolega” pravažiavo nesustodamas pro tą vietą (kur įrengtas viršutinis (pagal vietovės reljefą) ženklas (KET 205)), kur turėjo sustoti ir mane praleisti. Ir, įvažiuodamas į aukščiau minėtų ženklų galiojimo zoną, mano vairuojamą automobilį, jau esantį toje zonoje, jis taip pat neabejotinai puikiai matė. Šį faktą nesunku įrodyti elementariais skaičiavimais, kurių išvadas pateikiu žemiau. Taigi, manau, jog galiu tvirtinti, kad “kolega” arba melavo, kad nematė kito automobilio ženklų galiojimo zonoje, arba vairavo tokios būklės, koks būdamas neturėjo sėsti prie vairo.

Artėdamas prie ženklo 205, vairuotojas nemato situacijos ženklo galiojimo zonoje, todėl yra priverstas prisistabdyti

Prielaidos ir skaičiavimai

Aprašytoje Bistryčios gatvės atkarpoje astumas tarp ženklų “205” ir “206” yra 118,7 m;
atstumas nuo viršutinio ženklo iki susidūrimo vietos – apie 28,5 m (Dėl susidūrimo vietos ginčų nebuvo, visi sutarėme, kad “maždaug ties ten esančiu gelžbetoniniu stulpu”.);
tiek iš viršaus, tiek iš apačios artėjant prie ženklų galiojimo zonos tenka labai mažinti greitį, nes nesimato galimai priešpriešiais atvažiuojančio automobilio, tačiau, privažiavus prie pat ženklo, matomumas (iš abiejų pusių) yra puikus.

Privažiavęs prie pat ženklo 205, vairuotojas puikiai mato visą aprašomą sudėtingo eismo atkarpą

Imkimės skaičiavimų. Pasinaudosiu vis dar galiojančia (lygtai, kol Kelių policija neišaiškino kitaip) kelią, greitį ir laiką susiejančia formule S=v*t. Kad būtų paprasčiau, apsiribosiu vidutiniu greičiu atkarpoje, neskaičiuodamas pagreičių.

Tarkime, kad “kolega” buvo sustojęs prie ženklo ir atkarpą iki avarijos vietos nuvažiavo vidutiniu 25 km/h greičiu;
tarkime, kad aš važiavau labai viršydamas leistiną toje vietoje greitį – 70 km/h.

Manau, sutiksite, kad abu skaičiai yra “užribiniai” ne mano naudai. Pasiekti vidutinį greitį 70 km/h toje atkarpoje, kai prieš ženklą esi priverstas kone sustoti, nes nieko nesimato, praktiškai šansų nėra. Ypač vairuojant Yaris, ne Lamborghini. Bet, net esant tokioms aplinkybėms, elementarūs skaičiavimai rodo, kad, tuo metu, kai “kolega” buvo viršuje prie ženklo, mano automobilis jau būtų daugiau, nei 10 m pravažiavęs pro apatinį ženklą. Tai yra – puikiai matomas vairuotojui, esančiam ties ženklu “205”.

Tik privažiavęs prie pat ženklo 206, vairuotojas pamato situaciją ženklais 205 ir 206 pažymėtoje gatvės atkarpoje

Jei skaičiuosime, kad “kolegos” vidutinis greitis buvo 30 km/h, o mano – 50 km/h – jis mano automobilį matė jau beveik 43 metrus įvažiavusį į ženklų galiojimo zoną.

O jei abiejų automobilių greičiai buvo 40 km/h ir 40 km/h – jam privažiavus prie viršutinio ženklo, mano automobilis buvo zonos viduryje, apie 62 m nuo apatinio ženklo. Sprendžiant iš to, kaip prisimenu matęs “kolegos” automobilį, važiuojantį pro viršutinį ženklą (“205”), šis skaičiavimų variantas yra labai realistiškas.

Mano išvados

Gal aš klystu, bet, mano nuomone, ženklų galiojimo niekas neatšaukė, situacija akivaizdi: yra ženklas 205 “Įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms”, be to, yra KET komantaras
KET 3.2. “Duoti kelią” – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

Ir yra KET ženklas 206.

Artėdamas prie ženklo 206, vairuotojas nemato galimai priešpriešiais atvažiuojančių transporto priemonių, todėl yra priverstas prisistabdyti

Mano manymu, KET aiškiai nurodo, kieno pirmenybė ir kas turėjo duoti kelią.

Policijos išvados

Įvykio vietoje, kaip jau minėjau, iš pareigūnės išgirdau, kad “abu nesustojote – abu kalti”. Oficialus atsakymas į mano raštišką prašymą išaiškinti situaciją – nepakanka duomenų, kurie leistų nustatyti kaltininką. Dar vienas gautas raštas patvirtina, kad “jokia čia ne korupcija”.

Korupcija – nekorupcija

Įsivaizduokime tokią situaciją: važiuoja koks nors “eismo kolega” (kad būtų paprasčiau, toliau vadinsiu jį Petru), taigi, važiuoja Petras Bistryčios gatve iš Žolyno g. pusės link V. Grybo g., nesustoja prie ženklo 205, apie priešpriešiais atvažiuojantį manydamas, kad “velnias neims, pasitrauks”. Bet anas nepasitraukia, kažkodėl nenori lipti ant kelkraščio bortelio, įvyksta avarija. Petras sumeta, kad vertėtų paskambinti savo senam pažįstamam Jonui, dirbančiam policijoje, “aukštoje kėdėje”, kad tas sutvarkytų reikalus, nes likti kaltu – joks malonumas, kainuoja ir laiko nemažai tektų sugaišti. Jonas sako, gerai, smulki istorija, tuoj sutvarkysiu.

Kaip Jonas gali geriausiu būdu viską “sutvarkyti”? Jis turėtų nusiųsti į įvykio vietą ekipažą, kurio pareigūnai pasistengtų pirmiausia pasikalbėti su Petru, išaiškinti jam, ką tiksliai jis turi sakyti apie įvykio aplinkybes. Po to jie turi priešpriešiais atvažiavusiam “kenkėjui” (pavadinkime jį Artūru) išaiškinti, kad jis taip pat kaltas. Ne mažiau, nei Petras. Ir kad vienintelė gera išeitis Artūrui – susitaikyti su Petru, atsisakyti bet kokių pretenzijų ir išsiskirstyti geruoju. Be to, kad nekiltų problemų ateityje, reikėtų pasistengti, kad neišliktų jokių dokumentų. Žinoma, jei Artūras bandytų kelti audrą stiklinėje – korupcijos prevencijos tarnyba turės nerasti jokių korupcijos požymių (na, kokia gi čia korupcija?!), o ekspertas-tyrėjas turės bet kokiu pretekstu nutraukti tyrimą. Tikriausiai dėl to, kad nėra duomenų, nes jų, kaip žinia, nėra, tuo pasirūpino ekipažas įvykio vietoje.

Toks Jono sprendimas ir veiksmų planas atrodytų visiškai logiškas, sakyčiau, rutininis, “kaip visada”, ar ne?

Turbūt esate pastebėję, gal net ne vieną kartą – pasaulis kupinas atsitiktinių sutapimų. Nes štai ir vėl sutapo – įykių eiga tikrovėje visiškai atitiko aukščiau minėtą menamą planą. Atvyko dvi pareigūnės, iš pradžių pasikalbėjo su “Petru”, nors skambinau policijai aš. Beje, ar pastebėjote, kaip tiksliai, be nereikalingo teksto, bet su visais reikalingais “raktiniais žodžiais” skambėjo “Petro” pateiktas ir mano beveik pažodžiui aukščiau pacituotas įvykio aprašymas?

Mano dokumentų nepaprašė JOKIŲ. Nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio techninio paso, nei draudimo – jokių. Ar Jums yra taip buvę, kad į įvykio vietą atvykęs policijos ekipažas visiškai nesidomi įvykio dalyvių dokumentais? Man čia buvo pirmas kartas. O mano vairuotojo stažas yra 40 metų. Taigi, jokių dokumentų, jokių įvykio schemų, jokių nuotraukų. Tada – labai įtaigiai, kartojant daug kartų, su “konsultacija telefonu” ir “įprastos praktikos” paminėjimu – man buvo išaiškinta, jog nesustojau, vadinasi, kaltas. Suprask, jei nenori didesnių problemų – atsisakyk bet kokių pretenzijų ir skirstotės. Kadangi mano nuostoliai buvo menki (veidrodėlio stiklas), pretenzijų neturėjau. Taigi, taikiai išsiskirstėme.

Savo taikumą galiu paaišktinti tik tuo, kad jaučiausi kaip šlapiu maišu trenktas, t.y. tikrai gerokai priblokštas. Bet vėliau pagalvojau ir nusprendžiau, kad sutapimai visgi keisti, o KET ženklas 206 lyg ir neatšauktas. Kreipiausi į policiją ir gavau atspėjamus atsakymus: korupcijos nepastebėta, kaltųjų nustatymui trūksta duomenų.

Netvirtinu, kad susidūriau su korupcija. Nežinau. Gal viskas – tik sutapimai. Nenoriu skųsti sprendimų, ieškoti kaltojo, nenoriu bausti “Petro”. “Jonu” tegul rūpinasi atitinkamos tarnybos, aš informaciją pateikiau. Nenoriu piniginės kompensacijos. Neverta, kainuotų per daug pastangų, laiko ir tų pačių pinigų.

Bet noriu gauti oficialų atsakymą apie KET ženklo 206 galiojimą. Na, “į porą” ir ženklo 205. Jei planuojame bent dar kurį laiką vairuoti keliuose automobilius – suvokti taisykles yra svarbu.

Taigi, bandysiu atsakymą gauti. Laukite tęsinio.

Jūsų Arturas Jucaitis

0 komentarai

Rašyti komentarą

Laukai pažymėti * privalomi